2017 metams artėjant į pabaigą parengtas naujas kraštotyrinis darbas apie Užusienio kaimo raidą istorijos tekmėje. Šiame darbe pasirodė anksčiau tik lenkų kalba publikuotų šaltinių fragmentai, taip pat unikali niekur nepublikuota archyvinė medžiaga (kartografija, tarpukariu veikusios mokyklėlės dokumentai), kai kurių gyventojų atsiminimai. 16 psl. gausiai iliustruotą leidinį galima nemokamai perskaityti čia: skaityti. Glaustai susipažinti su istorija galite ir straipsnelyje žemiau.
Užusienis (arba Užusieniai, lenk. Zaścianki) yra Vilniaus miesto pietvakarių pakraštys 6 km atstumu nutolęs nuo stoties ir 3,5 km nuo oro uosto. Iki 1969 m. birželio kaimas priklausė Vilniaus rajono Juodšilių apylinkei (1959 m. kaime buvo 425 gyv.), vėliau prijungtas prie miesto. Gyvenvietė apsupta puikios gamtos, kalvų ir Panerių miško. Šiandieninis Užusienis yra sudarytas iš dviejų dalių. Pirmoji – tai senoji gyvenvietė, kurios istorija siekia XVI amžių. Šiandien čia yra virš 200 nuosavų namų ir apie 800 gyventojų, daugumos jų gimtoji kalba yra lenkų. Kadangi ši dalis paveldėjo kaimišką struktūrą, joje iki šiol nėra centrinės ir lietaus kanalizacijos, dujotiekio, ne visur yra vandentiekis, keliai daug kur neasfaltuoti. Antrasis gyvenvietės tipas – tai šiuolaikinių mažaaukščių namų (jų yra virš 100) kvartalas su komunikacijomis ir infrastruktūra. Šioje, naujesnėje dalyje kol kas nėra visuomeninės paskirties ir kultūros objektų, prekybos taškų.
Gyvenvietės pavadinimo kilmė neišnagrinėta iki galo, tačiau jis gali būti kilęs nuo bendrinės sąvokos užusieniai. Pagal Visuotinę lietuvių enciklopediją, užusieniai – tai „žemė, po valakų reformos likusi už kaimui skirtų valakų (dažn. kuo taisyklingesnio keturkampio sklypo ) ribos. Nuo XVI a. II pusės minimi valsčių, dvarų inventoriuose. Prie kaimų kartais būdavo net iki kelių valakų ploto užusienių. Tokią žemę apdirbdavo turtingesnės valstiečių šeimos, kurios turėjo pakankamai žmonių ir inventoriaus. Mokesčiai ir prievolės už užusienius buvo mažesni negu už valakinę žemę.“
Užusienio g. gale (Nr. 89), yra neseniai atkurta atvira koplyčia. Ji atstatyta bendruomenės pastangomis vietoje kadaise čia buvusios tradicinių formų medinės koplyčios, stovėjusios nuo 1922 m. Ją mena pakabinta ąžuolinė atminimo lenta. Ši vieta nuo senų laikų garsėjo gegužinėmis pamaldomis. Atstatytoji koplyčia buvo pašventinta 2012 m.
Gyvenvietės pradžioje, laukymėje tarp Užusienio g. ir Eišiškių plento, iki II Pasaulinio karo yra buvęs mažai kam žinomas antrasis (rezervinis) Vilniaus oro uostas. Antrąjį Vilniaus oro uostą – „Vilnius II“ (vok. – „Flugplatz Wilna II“, lenk. – „Wilna II“), kaizerinė Vokietija įrengė apie 1916 metus. Tarpukariu lenkai antrąjį Vilniaus oro uostą vadino „Vilnius – Užusienis“ (lenk. „Wilno – Zascianki“). Tiek pasaulinių karų metu, tiek ir tarpukariu antrasis Vilniaus oro uostas buvo naudojamas tik kaip karinis oro uostas. Pirmojo pasaulinio karo metu jo pakilimo tako ilgis galėjo būti apie 400-500 metrų. 1944 metais šis oro uostas turėjo jau du pakilimo takus – 850 metrų ir 900 metrų ilgio. Abu oro uostai buvo subombarduoti per Antrąjį pasaulinį karą, o po karo buvo atstatytas tik pirmasis Vilniaus oro uostas Kirtimuose (veikiantis iki šiol).
Daugiau istorinės informacijos apie Užusienį – čia!